Apie draugiją
Pranešimai spaudai
Ieškome savanorių lesinti žiemojančius vandens paukščius Kaune.
Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gyvūnų globos draugija laukia savanorių, kurie galėtų padėti lesinti žiemojančias gulbes Kauno miesto teritorijoje esančiuose neužšalusiuose vandens telkiniuose.
Gulbės nebylės yra vieni iš tų paukščių, kurie rudenį ir net žiemą neskuba palikti gimtųjų vandenų ir dažnai žiemojimo vietas pasirenka kuo arčiau. Lietuvoje gulbės nebylės dažniausiai susirenka į kelias stambesniais žiemojimo vietas - vien tik Kauno mieste Nemuno upėje neužšalusioje jo dalyje prie HE ir žemiau, bei kituose Nemuno vietose šiuo metu telkiasi šimtai išalkusių gulbių, ančių, laukių. Ir jiems jau reikalinga žmonių pagalba – papildomas reguliarus lesinimas.
Kreipimasis į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą
Lietuvos gyvūnų globos draugija drauge su dvylika kitų gyvūnų globa ir gerove besirūpinančių organizacijų ragina Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius pakeisti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, padidinant atsakomybę nuo vienerių iki ketverių metų, perkvalifikuojant žiaurų elgesį su gyvūnais iš lengvo į apysunkį nusikaltimą.
Gyva žuvis dar nereiškia, kad tai gera žuvis (nuotraukos)
Prieš didžiąsias metų pabaigos šventes, išaugus šviežios ir gyvos žuvies poreikiui, didesniame prekybos centre ar turgavietėje, kur parduodamos gyvos žuvys galime išvysti liūdną vaizdą. Žuvies laikymo talpyklos dažnai būna iki pat viršaus prigrūstos dūstančių leisgyvių karpių, karosų, upėtakių, amūrų ar kitų rūšių žuvų tarp kurių pilvais į viršų plaukioja jau negyvos, neištvėrę kelionės iki parduotuvės, vandens temperatūros šuolių ar deguonies bado talpyklos vandenyje žuvys. Tarp jų nemažai žaizdotų, netekusių žvynų, pelekų žuvų.
Cirko gyvūnų visas gyvenimas - rašomojo stalo dydžio narve (nuotraukos)
Neseniai spaudoje nuskambėjo istorija apie nežmonišką elgesį su šuneliu numestu nuo tilto. Bet ne ką barbariškesni veiksmai vyksta visų žiūrovų akivaizdoje – šiuo metu Lietuvoje gastroliuojančiame gyvūnų cirke.
Liūto narvas toks žemas, kad jis net negali atsisėsti jame
Inkilų didiesiems dančiasnapiams kėlimas
Kviečiame jus dalyvauti inkilų kėlimo darbo pradžioje.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) vykdomos Dančiasnapių apsaugos Kauno mieste akcijos inkilų kėlimas prasidės kovo 10 d., antradienį 10 val. A. Smetonos alėjos pabaigoje Panemunės parko pradžioje, Kaune. Į šią vietą bus atvežti visi pagaminti inkilai ir sukelti į tinkamas vietas Nemuno pakrantėje, Kauno miesto ribose.
Per mėnesį nuo draugijos kvietimo prisidėti prie didžiųjų dančiasnapių apsaugos buvo pagaminta 40 dančiasnapiams skirtų inkilų. 15 inkilų pagamino Sargėnų vidurinės mokyklos moksleiviai vadovaujami biologijos mokytojo Ginto Mikalausko. 5 inkilus pagamino Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos auklėtiniai, kiti paukščių apsaugai neabejingi žmonės ar organizacijos skyrė lėšų ir medžiagų inkilų gamybai. Lietuvos gyvūnų globos draugija nuoširdžiai dėkoja visiems asmenims parėmusiems šią akciją.
Daugiau informacijos:
8-37 36 33 33
info@lggd.lt
KAUNO DANČIASNAPIAMS - SUNKŪS LAIKAI
Didysis dančiasnapis - į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas ir Kauno miesto centre gyvenantis vandens paukštis neberanda tinkamų vietų perėjimui. Už antį didesnis, dantytas, mintantis žuvimis vandens paukštis peri senų, didelių medžių drevėse. Lizdo nekrauna - kiaušinius sudeda ant trūnėsių ir tik beperint patelė pripeša savo pūkų. Šiais laikais tokių drevėtų senų medžių sunkiai randama Nemuno bei Neries pakrantėse, Kauno centre. Dėl natūralių perimviečių trūkumo, didieji dančiasnapiai įsikuria statiniuose, apleistose statybvietėse ar pastogėse Laisvės alėjoje, senamiestyje, Ramybės parke, Žemuosiuose Šančiose ir netgi Ąžuolyno parke. Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) sustabdė laukinių gyvūnų gelbėjimo darbus
LGGD nebeturi lėšų važiuoti per visą Lietuvą gelbėti laukinių žvėrių bei paukščių bet toliau kol kas priims visus laukinius gyvūnus, kurie bus pristatyti i LGGD Centrinę būstinę Kaune (Radvilų dvaro g. 33, tel. 8-37-363333). Neaišku kiek ilgai LGGD galės ir šį darbą tęsti, nes kol kas nežinome kiek sulauksime gyventojų 2% pajamų mokesčio paramos. Tikimės, kad dar pora mėnesių išsilaikysime.
M. Zobovo meškos – tiksinčios bombos?
Per šalį garsiai nuskambėjo žinia, kad Kaune meška užpuolė ir sužalojo moterį. Jeigu ne ją išgelbėjęs drąsuolis vyriškis, meška moterį galbūt būtų mirtinai sužalojusi. Daug kam šis faktas gali būti priimtas kaip kitas ankstesnis faktas – zoologijos sode avijautis mirtinai sužalojo prižiūrėtoją. Jeigu šių žmonių nepažystate ar nepažinojote, tai gal Jums ir nelabai skaudu?
O kaip Jūs reaguotumėte į faktą, kad Kaune, praėjus vos trims savaitėms po moters sužalojimo, ta pati meška be jokių apsaugos priemonių buvo salėje, kurioje sausakimšai sėdėjo 450 vaikų?
Gal čia buvo ir Jūsų vaikas?
Meškos savininkas - cirkininkas M. Zobovas drįso ne tik atvežti mešką pasirodymui į vaikų šventę, bet dar ir nuėmė jai antsnukį!
Pasikartosiu - nebuvo jokių apsaugos priemonių. Ir tik nemanykite, kad pavadėlis yra apsaugos priemonė, nes meškos fizinė jėga yra beveik neapsakoma. Jeigu ši meška būtų netyčia išgąsdinta ar jai kiltų noras pabėgti ir pulti bei draskyti vaikus sausakimšoje salėje, ji turėjo visus šansus nepaprastai lengvai tai padaryti.
Vien sukėlus bet kokią paniką toje sausakimšoje auditorijoje būtų buvę skaudžių pasekmių.
O kas tada būtų buvęs kaltas? Vien M. Zobovas? Ar organizatoriai? O gal auditorijos šeimininkas? O kiek atsakingumo neša valdžios institucijos, kuriuos reglamentuoja šią veiklą? Kas būtų atlyginęs žalą? Pats M. Zobovas? Kažin ar kokia draudimo kompanija yra apdraudusi M. Zobovo veiklą. Ar iš vis gali būti koks atlygis už prarasto vaiko gyvybę?
Lietuvoje peržiemojusių baltųjų gandrų paleidimas į laisvę Nemuno kilpų regioniniam parke
Blovieščiai, Gandro šventė
Kovo 25 d. Prienų raj. Nemuno kilpų regioniniame parke Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) į laisvę paleipdo 10 baltųjų gandrų.
SPALIO 4-oji – PASAULINĖ GYVŪNIJOS IR GYVŪNŲ GLOBĖJO Šv. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO DIENA
Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) kartu su LR Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba jau septintus metus kviečia paminėti šią dieną kaip ‘Atjautos dieną’ t.y. gyvuliai neskerdžiami, nekraunami ir netransportuojami myriop, nemedžiojama, nežvejojama, neksperimentuojama su laboratoriniais gyvūnais (nebent medicinos ar veterinarijos gydytojas nusprendžia, kad tai būtina), sveiki prieglaudų gyvūnai neeutanazuojami, suteikiama poilsio diena arkliams, cirko ir kitiems dirbantiems gyvūnams.
