LGGD politika

Draugijos tikslai, kaip nurodyta įstatuose, yra gero, humaniško elgesio su gyvūnais propagavimas bei prievartos ir žiaurumo gyvūnų atžvilgiu prevencija. Draugijos veiklos sritys apima visus gyvūnus visomis aplinkybėmis. Vykdydama savo veiklą, draugija remiasi mokslo, švietimo, parlamentinėmis, veterinarinėmis ir kitomis žiniomis bei šių sričių darbuotojais. Čia pateikta draugijos politika atspindi LGGD poziciją vienu ar kitu specifiniu klausimu. Skaitytojai turi žinoti įstatymais numatytus apribojimus gyvūnų gerbūvio ir labdaros srityje. Jie negali propaguoti tokios politikos, kuri vienu aspektu teikia naudą gyvūnui ir turi kokį nors stiprų, žalingą poveikį žmonėms. Taip pat ji negali prieštarauti gyvūnų, kuriems nėra jokių alternatyvų (pvz. gyvūnų naudojimas maistui) naudojimui, bet tas turi būti daroma humaniškai. Visi kiti klausimai išdėstyti leidinyje turi būti suprantami šiame kontekste.

Labdaringi draugijos veiklos tikslai turi būti nukreipti, kad vystytų gerumą ir užkirstų kelią žiauriam žmonių elgesiui su gyvūnais, darytų tai įstatymų nustatyta tvarka.

LGGD kaip labdaringa organizacija visais įstatymų leidžiamais būdais sieks užkirsti kelią žiaurumui, skatins gerumą ir žmoniškumą bei stengsis palengvinti gyvūnų kančias.

Dirbti tokiam pasauliui, kuriame visi žmonės garbingai gyvens harmonijoje su gyvūnų pasaulio atstovais.

LGGD Taryba kuria ir tvirtina politiką, kuria remiasi visos LGGD veikla ir darbai. Ši politika yra reguliariai peržiūrima ir išsamiai išdėstoma kaip LGGD kelias, kuriuo reikia eiti šiame darbe.

1.1.1 LGGD priešinasi tam, kad kompanioninius gyvūnus laikytų žmonės, neturintys tam fizinių galimybių, laiko, lėšų, ploto, potraukio, atsakomybės. Būtina garantuoti gerą gyvūno laikymo ir priežiūros standartą, užtikrinantį ilgą ir gerą gyvūno gyvenimą.

Gyvūnų eksponavimas ir pardavimas parduotuvėse, prekybos centruose gali sukelti impulsyvų, laikiną norą jį įsigyti, neturint nei gyvūno laikymo patirties, nei noro, nei atsakomybės bei sąlygų.

1.3.1 LGGD pasisako už kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų sterilizaciją, siekiant didesnės atsakomybės už auginamą gyvūną.

Naudojant šiuolaikinius nuskausminimo ir anestezijos metodus, chirurginė  gyvūno sterilizacija yra saugus ir efektyvus būdas išvengti nepageidaujamo ir nekontroliuojamo gyvūnų (kačių ir šunų) dauginimosi. Atsižvelgiant į medicinines ir elgsenos aplinkybes, patelėms turėti jauniklių iki sterilizacijos operacijos nėra būtina. Veterinarijos gydytojai nustato optimaliausią sterilizacijos laiką individualiai kiekvienam gyvūnui. Hormoninių preparatų panaudojimas kalių ir kačių sterilizacijai yra galimas, bet ilgalaikis ir netinkamas jų naudojimas gali sukelti atitinkamą riziką ir nepageidaujamą poveikį gyvūnų sveikatai.

Gausus ir netinkamas šunų ir kačių veisimas ir dauginimasis yra pagrindinis veiksnys nepageidaujamų, valkataujančių ir benamių gyvūnų atsiradimui. Selekcininkai ir veisėjai turi pirmieji prisiimti atsakomybę ir tai suprasti. Netinkamas veisimas sukelia kančias ir pergyvenimus ne tik motinoms, bet ir jų palikuonims. Jų ankstyvas atskyrimas nuo motinų turi neigiamų pasekmių ir jiems, ir motinoms. Jaunikliai patiria stiprų stresą dėl ankstyvo motinos netekimo ir staigaus aplinkos pasikeitimo juos parduodant naujiems šeimininkams. Patelėms, anksti netekusioms jauniklių, vystosi eklampsija, mastitai, jos patiria stiprų stresą, skausmą, pablogėja jų sveikata.

Šunų registracija yra būtina, kad atsakomybė už gyvūno gerbūvį  ir kontrolę tektų tam, kas jį laiko t. y. gyvūno šeimininkui.

Šunų ženklinimo ir registracijos sistema padėtų nustatyti valkataujančių, benamių gyvūnų savininkus, padėtų išsiaiškinti gyvūnų išmetimo į gatvę, žiaurumo ir kitus neleistinus atvejus.

Sterilizuotiems ir nesterilizuotiems šunims turi būti taikomas diferencijuotas (skirtingas) registracijos mokestis. Nesterilizuotiems šunims jis turėtų būti didesnis. Tai skatintų sterilizaciją, dėl to sumažėtų nepageidaujamas, nekontroliuojamas gyvūnų dauginimasis, sumažėtų valkataujančių ir benamių šunų.

Žemiau išvardintos chirurginės procedūros nesuteikia gyvūnams jokios naudos ir yra žalingos jų gerbūviui ir sveikatai:

LGGD sieks, kad ateityje, sutvarkius benamių gyvūnų kontrolę ir sumažinus jų skaičių, eutanazija nebūtų taikoma sveikiems gyvūnams. Jiems turi būti surandami nauji šeimininkai.

Eutanaziją turi atlikti apmokyti ir specialiai tam paruošti asmenys. Ji turi būti atliekama griežtai pagal sudarytas instrukcijas ir rekomendacijas.

1.8 Gyvūnų organų naudojimas transplantacijai kitiems gyvūnams.
1.8.1 LGGD yra tos nuomonės, kad organai gali būti paimti tik iš tų gyvūnų, kurie jau yra mirę arba neišvengiamai mirs. Turi būti gautas abiejų gyvūnų savininkų sutikimas bei kliniškai patikrinta ir patvirtinta šių operacijų nauda ir sėkmė.
1.8.1 LGGD yra tos nuomonės, kad organai gali būti paimti tik iš tų gyvūnų, kurie jau yra mirę arba neišvengiamai mirs. Turi būti gautas abiejų gyvūnų savininkų sutikimas bei kliniškai patikrinta ir patvirtinta šių operacijų nauda ir sėkmė.

2.1 Arklių rišimas (pančiojimas)
LGGD pasisako prieš arklių rišimą ir pančiojimą, nebent nėra jokių kitų būdų: aptvarų, piemenų ir kt.

2.2 Lenktynės
2.2.1 LGGD pasisako prieš arklių treniravimo ir lavinimo metodus, kurie gali jiems sukelti stresą, skausmą ir kitus nepageidaujamus veiksnius. LGGD nepritaria neribotam arklių veisimui lenktynėms.
2.2.2 LGGD pasisako prieš narkotinių, stimuliuojančių ir kitokių preparatų panaudojimą arkliams, kurie turį įtakos jų fiziniam pajėgumui ar malšina skausmą.
2.2.3 LGGD pasisako prieš arklių lenktynes, kuriose arkliui kančias sukelia neapskaičiuoti maksimalūs ar net neįmanomi krūviai.

LGGD mano, kad jaunų 2 metų arklių naudojimas lenktynėse, yra nenaudingas arkliams ir kenkia jų sveikatai bei tolimesnei sportinei karjerai. Lenktynėms turi būti naudojami tik  žirgai, sulaukę 36 mėnesių amžiaus.

LGGD susirūpinusi, kad žemės ūkio gamybos intensyvinimas ir  koncentravimas, masinis bei pramoninis gyvulių  laikymas turės neigiamų pasekmių gyvūnų gerbūviui. Kad gyvulys normaliai ir komfortabiliai jaustųsi, jam turi būti suteiktos 5 pagrindinės laisvės (teisės):
 
1. Teisė visada gauti maisto ir vandens, užtikrinant normalią sveikatą ir gyvenimą.
2. Teisė nejausti diskomforto, teisė į geras gyvenimo sąlygas ir poilsio vietą.
3. Teisė nejausti skausmo, teisė į gerą ir greitą gydymą bei pagalbą.
4. Teisė į natūralų, įgimtą, kiekvienos gyvulio rūšies elgseną ir gyvenimo būdą.
5. Teisė nejausti streso ir baimės.
 
Daugelis gyvūnų auginimo ir laikymo sistemų ir metodų suteikia niūrią aplinką, kuri skatina iškreiptos gyvūnų elgsenos vystymąsi. LGGD rekomenduoja, kad gyvūnams būtų suteikia tokia aplinka, kuri apsaugo gyvūną nuo monotonijos ir nuobodulio. 
 
3.2 Maisto produktų žymėjimas
3.2.1 LGGD pritaria, kad pirkėjas, pirkdamas maisto ir kitus gyvulinės kilmės produktus, turi teisę žinoti, kaip visi gyvulinės kilmės produktai yra gaminami. Etiketėje turi būti nurodyta, kokiais metodais jie gaminami.
 
3.3 Paukštininkystė
3.3.1 LGGD yra prieš linijinio, narvelinio paukščių laikymo sistemą, kur paukščiai laikomi ankštai ir netinkamomis sąlygomis.
3.3.2 Draugija palaiko sistemą dedeklėms vištoms, kurioje paukščio gerbūvis pilnai užtikrintas: t. y. toks, kuriame yra lizdas, savo plunksnų priežiūros, “maudymosi” , tupėjimo vietos. Taip pat kolonijos dydis ir tankumas turi būti tinkami. Draugija stengsis kovoti prieš narvelinę, pramoninę dedeklių vištų laikymo sistemą. Draugija domisi paukščių gerbūviu ir kitose laikymo sistemose, ypač kai yra maksimalus leistinas paukščių skaičius pagal Europos standartus, ar ten, kur nėra gera paukščių laikymo kokybė. Draugija yra prieš tai, kad paukščių šėrimasis būtų dirbtinai skatinamas, siekiant padidinti dėslumą.
3.3.3 Draugija pasisako prieš daugelį tų pramoninių paukščių laikymo sistemų, kur broilerių ir kalakutų gerbūvis neužtikrintas.

Šiuolaikinis broileris pasiekia skerdimo amžių per 6-7 savaites. Toks greitas augimas, kurį apsprendžia veisimo, mitybos ir kitų technologijų tobulėjimas, sukelia daug gerbūvio problemų. Rimčiausios iš pasitaikančių problemų yra kojų silpnumas ir sąnarių patologijos. Tyrimai įrodė, kad beveik kiekvienoje paukščių fermoje yra paukščių, kurie nenormaliai vaikšto, patiria skausmą ir stresą. Draugija nori, kad tam būtų skirtas didesnis dėmesys.

3.4 Veršeliai
3.4.1 Draugija yra prieš veršelių laikymą individualiuose, ankštuose garduose, išskyrus kai juos reikia laikyti dėl veterinarinės priežiūros ir gydymo.
3.4.2 Draugija rekomenduoja naudoti tokias laikymo sistemas, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti ir normaliai elgtis.
3.4.3 Draugija yra už tai, kad veršeliai gautų tokį racioną ir pašarų kiekį, kuris skatina normalų fiziologinį vystymąsi ir užtikrina normalią sveikatą. Ir yra prieš naudojimą tų racionų, kur nėra visų reikalingų maisto medžiagų.

3.5 Gyvulių turgūs
3.5.1 Draugija yra prieš prekybą gyvuliais turguose.

Draugija yra susirūpinusi dėl to, kad į turgus gyvulius reikia specialiai transportuoti, papildomai juos pakrauti ir iškrauti, nes sutrinka įprastas gyvūnų šėrimas, jie kontaktuoja su kitais gyvūnais, dėl to didėja užkrečiamų  ligų tikimybė, neįprasta vieta ir sąlygos gyvuliams sukelia nerimą ir stresus. Visa ši rizika labai padidėja, kai žmonės neturi specialių žinių ir pasiruošimo. Atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad tie, kurie varo, veda, prižiūri gyvulius turguose turi būti pakankamai kompetentingi gyvulių gerbūvio užtikrinimo srityje. Draugija yra už tai, kad gyvuliai būtų transportuojami tiesiai iš ūkio į ūkį arba iš ūkio į skerdyklą be tarpininkų ar turgų. Draugija yra už naujas, alternatyvias prekybos sistemas (elektroninė prekyba, satelitiniai aukcionai ir kt.), kurios leidžia parduoti gyvūnus vietoje ir transportuoti tiesiai pirkėjui.

3.6 Kiaulės
3.6.1 Draugija yra prieš kiaulių laikymo sistemas, kuriose nėra jokių pakratų. Šiaudai ar kiti pakratai turi būti naudojami, kad sumažintų traumas ir kai kuriuos elgsenos sutrikimus.
3.6.2 Draugija yra prieš, kad kiaulės laikomos garduose, kuriuose jos negali apsisukti. Rekomenduojama naudoti tokius laikymo metodus, kur kiaulės turėtų mociono aikšteles ir pakankamai vietos.
3.6.3 Draugija yra prieš labai ankstyvą paršelių atjunkymą, kas sukelia jiems elgsenos ir sveikatos problemų.

Kiaulės yra aktyvūs, landūs ir smalsūs gyvūnai. Jų gerbūvis gali būti užtikrintas laikant jas viduj ar lauke, jeigu toks laikymas yra aukšto lygio ir gyvuliams suteikiama tokia aplinka, kuri atitinka jų elgsenos ir gerbūvio reikalavimus. Draugija mano, kad suteikiant komfortą ir sąlygas ieškoti ėdalo, kiaulėms reikalingi pakratai visose augimo ir laikymo stadijose. Normaliai paršiavimosi metu kiaulės būna labai aktyvios, jos iš pakratų ruošia paršeliams lizdą. Gaila, kad laikant paršavedes su paršeliais, gardai padaromi taip, kad kiaulės negalėtų apsisukti ir nebūtų galimybės nugulti paršelių. Draugija mano, kad reikia sudaryti normalias sąlygas bei geresnę priežiūrą ir taip išvengti paršelių nugulimo.

3.7 Gamybinės sistemos
3.7.1 Draugija mano, kad nauji gyvulių laikymo pastatai ir konstrukcijos turi būti taip suprojektuoti ir pastatyti, o senieji modifikuoti, kad gyvulių laikymo standartai būtų nepriekaištingi. Dažnai kanopiniai gyvūnai (avys, ožkos, arkliai) laikomi be kraiko ant grindų su plyšiais, o tai sukelia jiems sveikatos ir komforto problemų bei padidina traumų galimybę.
3.7.2 Draugija yra prieš, kad būtų kuriamos naujos gyvulių laikymo technologijos, kur yra gyvūnų gerbūvio problemų.

Atliekos iš kai kurių gyvulių laikymo sistemų patenka į išorinę aplinką, ją teršia,draugija susirūpinusi dėl aplinkos teršimo poveikio laukiniams gyvūnams.

3.7.3 LGGD yra prieš veisimą ir laikymą tų gyvulių, kuriuose išvystyti genetiniai ir anatominiai sandaros pakitimai sukelia skausmą patelėms ir jų vaikams. Pvz: galvijų veisimas, kai skatinamas šlaunies raumens didėjimas.To rezultatas yra per maži patelių gimdymo takai, per didelis vaisius, dėl kurio gyvuliai kenčia ir labai dažnai atliekami Cezario pjūviai.
3.7.4 LGGD pasisako prieš genetinį selekcinį gyvūnų modifikavimą, siekiant gauti daugiau produkcijos, sukeliantį gyvūnų fiziologinius, anatominius, vystymosi ir medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie suteikia gyvūnams skausmą ir kančias.
3.7.5 Draugija yra prieš žemės ūkio gyvulių ausų, snapų, uodegų ir kitų kūno dalių apipjaustymą.
3.7.6 Draugija yra prieš paršiukų ar ėriukų kastraciją, jeigu jie bus skerdžiami prieš lytinį subrendimą. Taip pat prieš kiaulių uodegų ir paukščių snapų pašalinimą, nebent nėra kitos alternatyvos, kuri užkirstų kelią kanibalizmui ir plunksnų pešiojimui.
3.7.7 Draugija yra prieš ėriukų uodegų amputacijas, nebent yra neišvengiama musių lervų invazija, o dažna kiekvieno gyvulio apžiūra nėra galima.
3.7.8 Draugija yra prieš nedomestikuotų gyvūnų laikymą. Taip pat yra susirūpinusi netradicinių gyvūnų laikymu, nes tam dažnai trūksta patirties ir sąlygų, o gyvūnai dėl to kenčia.
3.7.9 LGGD pasisako prieš prievartinį žąsų ir ančių šėrimą, siekiant kepenų padidėjimo, triušių laikymą ant vielos tinklo, stirnų, elnių laikymą garduose, o ne lauko aptvare ar ganykloje.
3.7.10 Draugija pasisako prieš visus technologinius gyvulių laikymo pasiekimus, kur dėmesys skiriamas didesnio produkcijos kiekio gavimui, nepakankamai atsižvelgiama į gyvūno gerbūvį.

3.7.11 LGGD pasisako prieš bet kokių biotechnologijų naudojimą, kurios sukelia gyvūnams skausmą ir kančias.

3.8 Transportavimas.
3.8.1 LGGD nuomone, transportuojamas gyvulys patiria didelį stresą ir kančias. Žmonių maistui naudojamų gyvūnų skerdimas turi būti organizuotas taip, kad juos kuo mažiau ir trumpiau reiktų transportuoti gyvus.
3.8.2LGGD mano, kad gyvų gyvulių kelionė iki skerdimo vietos neturi tęstis daugiau kaip aštuonias valandas, skaičiuojant nuo pirmo gyvulio pakrovimo į transporto priemonę iki paskutinio gyvulio iškrovimo iš jos.
3.8.3 LGGD pasisako prieš gyvų gyvulių transportą tarptautiniu mastu.
3.8.4 LGGD mano, kad transporto priemonės, vežančios gyvus gyvulius, vairuotojas ir palydovas turi turėti atitinkamų žinių, patirtį ir nustatytą dokumentą, kad užtikrintų gyvūnų gerbūvį ir sveikatą transportavimo metu.

3.9 Skerdimas
3.9.1 LGGD prieštarauja bet kokiam gyvulių skerdimui be  gyvulio apsvaiginimo, kad jis nejaustų skausmo ir baimės.
3.9.2 LGGD pritaria profesionaliam skerdyklų personalo apmokymui ir licencijavimui, siekiant sumažinti skerdžiamų gyvulių kančias ir skausmą.
3.9.3 LGGD nuomone, kiekvienoje skerdykloje turi būti atsakingas už gyvūnų gerbūvį pareigūnas, prižiūrintis kaip laikomasi skerdimo instrukcijų.

3.10 Sužeisti, suluošinti, sergantys gyvuliai.
3.10.1 Šie gyvuliai, siekiant sumažinti jų kančias, turi būti skerdžiami vietoje, nedelsiant, bet atskirai nuo kitų (sveikų) gyvulių.

4. LABORATORINIAI GYVŪNAI

4.1 Skausmas ir kančios eksperimento metu
4.1.1 LGGD pasisako prieš visus eksperimentus ir procedūras, kurie sukelia gyvūnams skausmą ir kančias.

4.2 Nereikalingi eksperimentai.
4.2.1 LGGD prieštarauja eksperimentams naudojant gyvūnus, kurie nepagrįsti, nebūtini, jau buvo atlikti ar atliekami tik demonstraciniais tikslais. Taip pat prieštarauja tiems eksperimentams, kai tą patį rezultatą galima pasiekti naudojant alternatyvius metodus.
4.2.2 LGGD pasisako prieš tuos bandymus ir testus, kuriuose naudojami gyvūnai, kai jų nauda yra abejotina (pvz.: kosmetikos, maisto priedų ir kt. bandymai).
 
4.3 Alternatyvos
4.3.1 LGGD palaiko tų eksperimentų metodų vystymąsi, kuriuose nenaudojami laboratoriniai gyvūnai, o naudojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių, audinių, organų kultūros, kompiuterinis biologinis modeliavimas, analizavimas ir kitokie ateities metodai, kurie leis  ženkliai sumažinti naudojamų eksperimentams gyvūnų skaičių ar iš viso jų atsisakyti.

4.4 Teisiniai ir etikos aspektai
4.4.1 LGGD palaiko, kad visi nauji eksperimentų su gyvūnais projektai turi būti plačiai nušviesti ir išanalizuoti bei apsvarstyti iš mokslinės, teisinės ir etinės pusės. Draugija remia etikos komitetų kūrimąsi šiuo klausimu ir norėtų, kad juose būtų ir gyvūnų globos draugijos atstovų.
4.4.2 LGGD remia gyvūnų, naudojamų mokslinėms procedūroms laikymo sąlygas, panaudojimą nustatančias taisykles. Jose turi būti reglamentuojama kasdieninė gyvūnų priežiūra, laikymo sąlygos, veisimas,  veterinarinė priežiūra ir pagalba.
4.4.3 LGGD pasisako prieš bet kokių sugautų laukinių gyvūnų naudojimą moksliniams eksperimentams.
4.4.4 LGGD pasisako prieš šimpanzių naudojimą eksperimentams.

Šimpanzės turi stipriai išvystytas elgsenos, socialines, hierarchines savybes, kurios negali būti pilnai realizuotos laboratorijose.

4.5 Apsirūpinimas laboratoriniais gyvūnais.
4.5.1 LGGD prieštarauja bet kokiam laboratorinių gyvūnų eksportui ir importui.
4.5.2 LGGD prieštarauja bet kokiam primatų importui.
4.5.3 LGGD mano, kad visos laboratorinių gyvūnų veisimo, laikymo ir panaudojimo organizacijos turi būti prieinamos LGGD patikrinimui.
4.5.4 LGGD mano, kad panaudojus gyvūną eksperimentams, jeigu yra galimybė, jam turi būti surasti nauji namai ir šeimininkai.

5. LAUKINIAI GYVŪNAI

5.1 Įvadas
5.1.1 LGGD pasisako prieš bet kokį laukinių gyvūnų gaudymą, žudymą, kankinimą.
5.1.2 LGGD gina laukinius gyvūnus nuo bet kokios prievartos, kančių ir pergyvenimų, kuriuos jiems sukelia žmonės. LGGD pasisako už tokių įstatymų priėmimą, kurie gina laukinius gyvūnus.

Prieš sugaunant ar nužudant laukinį gyvūną, šio veiksmo būtinybę reikia pagrįsti:

· Mokslinėmis išvadomis ir rekomendacijomis, kad tai padaryti būtina.

· Gaudomo ar žudomo gyvūno būtinybę žmonių maistui.

· Gyvūnų skaičiaus reguliavimo ir kontrolės mokslinėmis išvadomis tuo atveju, kai kitų alternatyvų nėra.

Visais šiais atvejais gyvūnai žudomi ir gaudomi turi būti stengiantis suteikti jiems kuo mažiau skausmo ir kančių.

5.2 Spąstai  ir kilpos.
5.2.1 LGGD pasisako prieš bet kokių spąstų, kilpų ir kitų žvėrių gaudymo įrankių, kurie sukelia gyvūnams skausmą ir kančias, gamybą, platinimą ir naudojimą.
5.2.2 LGGD palaiko tik tų įrankių gamybą, kurie nesukelia gyvūnams skausmo ir kančių, o pastatyti, jie turi būti tikrinami ne rečiau, kaip kas 12 valandų, taip pat už tų, kurie gyvūną greitai ir neskausmingai nužudo.
 
5.3 Nuodai
5.3.1 LGGD pasisako prieš nuodų, kurie sukelia gyvūnams kančias ir mirtį naudojimą. Ypač daug įvairių nuodų pesticidų, herbicidų ir kitų yra naudojama žemės ūkyje, kurie netinkamai naudojant ar laikant gali pakenkti gyvūnams.
 
5.4 Valkataujančios (sulaukėjusios) katės.
5.4.1 LGGD rekomenduoja, kad valkataujančių, laukinių kačių gerbūvis būtų užtikrintas. Visų pirma jas reikia humaniškai, nesuteikiant kančių pagauti, veterinarijos gydytojui įvertinus  ir atsižvelgiant į jų sveikatą, jos turi būti:
· gydomos, dehelmintizuojamos, sterilizuojamos, ženklinamos ir paleidžiamos į laisvę.
· eutanazuojamos (paliegusios, nepagydomai sergančios).
 
5.5 Gyvosios gamtos išsaugojimas
5.5.1 LGGD susirūpinusi dėl visų gyvūnų gerbūvio likimo, kintant mus ir gyvūnus supančiai aplinkai, dėl žmogaus ūkinės veiklos, ypač tai liečia visus laukinius gyvūnus. Aplinkos teršimas cheminiais ir kitokiais žmogaus ūkinės veiklos produktais turi labai didelę nors ir netiesioginę reikšmę laukinių gyvūnų gerbūviui ir jų išsaugojimui.
 
5.6 Prekyba laukiniais gyvūnais.
5.6.1 LGGD pasisako prieš bet kokią prekybą laukiniais gyvūnais ir gaminiais iš tų gyvūnų jei tie gyvūnai patyrė skausmą ir kančias. Laukinių egzotinių gyvūnų prekyba ir laikymas nepritaikytomis sąlygomis ir neturint pakankamai patirties sukelia gyvūnams kančias, labai padidėja užkrečiamų ligų, pavojingų žmonėms ir gyvūnams tikimybė, gyvūnai gali būti pavojingi žmonėms. Prekyba laukiniais gyvūnais prieštarauja visiems laukinių gyvūnų išsaugojimo principams ir turi būti uždrausta.
 
5.7 Jūros žinduoliai.
5.7.1 LGGD pasisako prieš bet kokį banginių ir kitų jūros žinduolių medžiojimą ir žudymą išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai nužudomi esant beviltiškai situacijai jų gyvybės ir sveikatos atžvilgiu, siekiant sumažinti jų kančias.

Nėra nė vieno tinkamo būdo jiems medžioti ir nužudyti, kuris nesukeltų jiems ilgai trunkančio skausmo ir kančių prieš mirtį.

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šie gyvūnai(banginiai, delfinai, ruoniai ir kt.) turėtų labai didelę įtaką į žuvies ar kitų jūros gyvūnų išteklių gausumą.

LGGD susirūpinusi dėl vis didėjančios jūros produktų gavybos ir panaudojimo, tai kelia grėsmę išnykti daugeliui jūros gyvūnų. LGGD susirūpinusi dėl komercinės žūklės, kurios metų yra atsitiktinai sugaunami banginiai, delfinai, rykliai, vėžliai ir jūros paukščiai.

6. GYVŪNAI, NAUDOJAMI SPORTUI, PRAMOGOMS IR MADAI

6.1 Įvadas
6.1.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų panaudojimą pramogoms, sportui, madai, dėl ko gyvūnai patiria stresą, skausmą ir kančias.
 
6.2 Zoologijos soduose ir kitur nelaisvėje laikomi gyvūnai.
6.2.1 LGGD pasisako prieš bet kokį laisvo, laukinio gyvūno laisvės apribojimą, kas sukelia jam stresą ir kančias.

Laukinių gyvūnų sugavimas, aklimatizacija ir tolesnis egzistavimas nelaisvėje sukelia jiems dideles kančias. Jokie voljerai ir aptvarai kokie dideli ir geri jie bebūtų neatstos gyvūnams natūralių laisvos gamtos sąlygų.
6.2.2 LGGD prieštarauja plėšriųjų laukinių gyvūnų šėrimui kitais gyvais gyvūnais, žiurkėmis, triušiais ir t.t.. Prieš plėšrūnų maitinimą auka turi būti greitai ir neskausmingai numarinta.
6.2.3 LGGD pasisako prieš gyvūnų buvimą žmonių susibūrimo vietose, kai nėra geros gyvūnų priežiūros, kas nori maitina, glosto, erzina.
 
6.3 Atrakcionai su gyvūnais
6.3.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų pasirodymą atrakcionuose, pramogose, linksmybėse ir kituose renginiuose, kur gyvūnai patiria stresus ir kančias.
6.3.2 LGGD pasisako prieš gyvūnų demonstravimą cirkuose ir keliaujančiuose žvėrynuose.
6.3.3 LGGD susirūpinusi dėl gyvūnų gerbūvio, naudojant juos kino filmų, reklamų, televizijos programų filmavimui, kur jiems gali būti sukeliami pergyvenimai ir kančios.

Cirko gyvūnai laikomi ankštuose narvuose, nesugrupuoti pagal socialinę padėtį, jie nuolat keliauja, yra išnaudojami ir nėra normalių jų laikymo sąlygų, kas sukelia gyvūnams daug kančių. Gyvūnų dresūra yra vykdoma per prievartą atliekant veiksmus, kurie gyvūnams nėra natūralūs, dėl ko gyvūnai tampa pajuokos ir pasityčiojimo objektais. Dresūrai  yra naudojamos fizinės bausmės ( smūgiai lazdomis, rimbais ir t.t.). Draugija stengsis, kad cirko gyvūnams būtų užtikrintos kuo geresnės gyvenimo sąlygos.

6.4 Rodeo
6.4.1 LGGD prieštarauja  gyvūnų rodeo ir kitų panašių renginių rengimui.
 
6.5 Šunų lenktynės
6.5.1 LGGD prieštarauja šunų lenktynių rengimui nelicencijuotose, neatitinkančiose normų trasose, be veterinarijos specialistų priežiūros ir kontrolės.
LGGD susirūpinusi dėl lenktyninių veislių šunų veisimo tik lenktynėms, kai šuo joms netinka jis tampa “nereikalingas”.
 
6.6 Medžioklė su plėšriaisiais paukščiais
6.6.1 LGGD prieštarauja tokioms medžioklėms, nes tie paukščiai yra laikomi nelaisvėje, dėl ko jie patiria kančias.
 
6.7 Bulių kautynės
6.7.1 LGGD pasisako prieš bulių kautynes, koridas ir kitokias panašias fiestas.
 
6.8 Gyvų gyvūnų dovanojimas kaip prizų.
6.8.1 LGGD pasisako prieš gyvų gyvūnų dovanojimą kaip prizų, nes tų gyvūnų gerbūvis ir likimas yra abejotinas.

6.9 Kailiniai žvėreliai
6.9.1 LGGD pasisako prieš kailinių žvėrelių auginimą ir medžioklę. Kailinių žvėrelių veisimas, auginimas, medžioklė sukelia šiems gyvūnams daug kančių, o kailiai yra tik žmogaus užgaidos ir mados reikalas.
 
6.10  Medžioklė.
6.10.1 LGGD pasisako prieš bet kokią gyvūnų medžioklę su šunimis ar kitais gyvūnais. Medžioklė yra pateisinama tik tuo atveju, jei yra mokslininkų išvados dėl vienos ar kitos gyvūnų rūšies populiacijos skaičiaus reguliavimo, nors LGGD nemano, kad medžioklė yra efektyvus gyvūnų populiacijų skaičiaus reguliavimo ir kontrolės veiksnys.
 
6.11 Šaudymas
6.11.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų ( balandžių, fazanų ir kt.) šaudymą prisidengiant sportu.
6.11.2 Draugija pasisako prieš pneumatinių šautuvų, lankų, arbaletų naudojimą gyvūnų šaudymui.
6.11.3 LGGD pasisako prieš švininių šratų, kulkų gamybą ir naudojimą medžioklėje, nes švinas toksiškai veikia aplinką ir gyvūnus.
 
6.12 Žvejyba
6.12.1 LGGD mano,kad egzistuojantys žvejybos metodai sukelia daug kančių ir išgyvenimų žuviai. Tyrimai nustatė, kad žuvys kaip ir kiti gyvūnai jaučia skausmą ir patiria kančias.
6.12.2 LGGD yra prieš švininių žvejybos įrankių gamybą ir panaudojimą, nes švinas yra toksiškas aplinkai elementas.

7. GYVŪNAI IR ŠVIETIMAS

7.1 Įvadas
7.1.1 LGGD prieštarauja gyvūnų panaudojimui švietimo ir pažintiniams tikslams, kur jie gali patirti kančias ir stresus.
7.1.2 LGGD mano, kad  gyvūnų gerbūvis šiose įstaigose turi būti užtikrintas visų pirma.
 
7.2 Gyvūnai kaip mokymo priemonė
7.2.1 LGGD mano, kad turi būti nustatyta gyvų gyvūnų panaudojimo švietimui tvarka ir taisyklės, kuriose turi būti garantuotas gyvūnų gerbūvis.
7.2.2 LGGD pasisako prieš gyvūnų laikymą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, jeigu jiems nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi.
 
Sąlygos atitinkamam gyvūnų laikymui:
· Turi būti paskirtas atsakingas gyvūnus prižiūrintis asmuo.
· Turi būti užtikrinta tinkama laikymo aplinka.
· Turi būti užtikrinta tinkama priežiūra, maitinimas, veterinarinė pagalba įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas.
· Turi būti užtikrinta, kad bet koks gyvūnų ir mokinių kontaktas bus prižiūrimas ir kontroliuojamas.
· Turi būti užtikrinti gyvūnų poilsio bei ramybės laikas ir vieta.
· Turi būti užtikrinta, kad bus užkirstas kelias neplanuotam ir nepageidautinam gyvūnų dauginimuisi.

Gyvūnų gerbūvio problemos ir klausimai turi būti įtraukti į mokslo ir studijų programas.
7.2.3 LGGD mano, kad mokyti vaikus švelniai elgtis su gyvūnais galima ir be “įkalintų” gyvūnų pagalbos. 
7.2.4 LGGD yra už tai, kad smulkius bestuburius gyvūnus geriau yra stebėti natūraliai gyvojoje gamtoje, o ne laikant juos mokykloje.
7.2.5 LGGD pasisako prieš gyvūnų veisimą ir dauginimą mokyklose, įskaitant inkubatorius ir dirbtinės aplinkos sukūrimą gyvūnams.
 
7.3 Švietėjiškos išvykos (ekskursijos).
7.3.1 LGGD pasisako prieš tokias ekskursijas, kur žmonių apsilankymas gyvūnų laikymo vietose sukelia gyvūnams baimę, stresą ir kančias.
7.3.2 LGGD yra už tai, kad visose švietimo ekskursijų programose būtų įtraukti ir gyvūnų gerbūvio klausimai.
 
7.4 Gyvų gyvūnų eksponavimas mokyklose.
7.4.1 LGGD yra prieš visas gyvūnų eksponavimo rūšis, kur gyvūnų gerbūvis nėra užtikrintas.
7.4.2 Draugija pasisako prieš gyvūnų eksponavimą švietimo įstaigose tik vardan pramogų.
 
7.5 Gyvūnų preparavimas.
7.5.1 LGGD pasisako prieš visų rūšių gyvūnų preparavimą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, įskaitant bestuburius.
7.5.2 LGGD pasisako prieš bet kokį moksleivių, studentų vertimą, skatinimą preparuoti gyvūnus, ar stebėti šį procesą.
7.5.3 LGGD yra už alternatyvių preparavimui metodų kūrimą ir įgyvendinimą.
 
7.6 Elgsenos stebėjimai ir eksperimentai
7.6.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų elgsenos eksperimentus, jei jų metu nėra užtikrintas gyvūnų gerbūvis.
 
7.7 Technologijos
7.7.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų panaudojimą technologiniams bandymams, kurių metu gyvūnai patiria skausmą ir kančias.
 
7.8 Mokyklų ir kitų švietimo įstaigų gyvūnų fermos ir kolekcijos.
7.8.1 Kuriant ir prižiūrint mini ekosistemas turi būti rimtai atsižvelgta į gyvūnų gerbūvio klausimus.Gyvūnai jose turi būti trikdomi ir dirginami kaip galima rečiau.
 
7.9 Profesinis mokymas
7.9.1 LGGD rekomenduoja įtraukti gyvūnų gerbūvio discipliną į visų su gyvūnais susijusių profesijų ruošimo ir mokymo programas.
 
7.10 Aukštasis mokslas
7.10.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų panaudojimą mokymo procesui, jei šiam panaudojimui egzistuoja alternatyva.
7.10.2 LGGD yra už gyvūnų gerbūvio pamokas, disciplinose, kurios skatina studentus susipažinti su gyvūnų naudojimo etika.

8. KITA

8.1 Gyvūnų transportavimas be palydos.
8.1.1 LGGD mano, kad transportuojant gyvūną, jo priežiūra ir gerbūviu turi rūpintis atsakingas asmuo.

Kad užtikrinti transportuojamų gyvūnų gerbūvį, jie turi būti geros sveikatos, patalpinti į atitinkamas talpas. Joks gyvūnas negali būti transportuojamas sukeliant jiems skausmą ir kančias. Patelės neturėtų būti transportuojamos paskutinio neštumo trečdalio metu. Visos kelionės turi būti kuo trumpesnės atstumo ir laiko atžvilgiu. Talpos ir transporto priemonės, kuriose gyvūnai transportuojami, turi būti paženklintos atitinkamais ženklais.

8.2.1 LGGD pasisako prieš dirbtinį natūralios gyvūno genetinės struktūros keitimą. Suprantama, kad sparčiai vystantis šiai mokslo sričiai gali būti ir teigiamų gyvūnams šios mokslo srities pasiekimų.

8.3 Patentavimas
8.3.1 LGGD pasisako prieš gyvūnų veislių, rūšių ir linijų patentavimą ir autorinių teisių suteikimą žmonėms.

Gyvūną patentavus, į jį žiūrima kaip į daiktą, jis praranda savo individualumą.

Politika  vienbalsiai priimta LGGD tarybos posėdyje vykusiame 2001 04 20
Posėdžio protokolo Nr.2001-1
 
LGGD tarybos pirmininkė                                  Dr.  A .  Aniulienė
 
LGGD tarybos sekretorius                                 B.  Noreikis

---

--