Padėkite laukiniams paukščiams!

Šiuo metu kai oro temperatūra nebepakyla aukščiau nulio, o sniego sluoksnis didesnis nei 30 cm laukiniams gyvūnams pašaro susiradimas tampa vis sudėtingesniu ir gyvybiškai svarbiu. Kiekviena diena svarbiausias uždavinys paukščiams yra kuo daugiau ir gausiau prisilesti. Tai paukščiams atima visą trumpos dienos laiką. Todėl paukščiai į maisto paieškas išsiruošia vos tik pradėjus švisti. Iš pradžių jie aplanko jau žinomas vietas kur gali rasti pašaro - įvairaus tipo lesyklas.

Kad lesyklose kuo daugiau paukščių rastų tinkamo lesalo jas reiktų pastoviai papildyti kokybišku, sveiku ir įvairaus tipo pašaru.

Bet prieš pradedant lesinti reiktų pasiryžti tai daryti nuolatos. Nes lesinami paukščiai lengvai įgauna žmogaus pasitikėjimą, ir laukia pašaro kiekvieną dieną. Žmogus padeda jiems ištemti sunkiausius žiemos mėnesius, bet kas atsitinka kai lesyklos tampa tuščios? Paukščiai lūkuriuoja kol lesyklose vėl atsiras lesalo, bet jo nebūnant, jie  vis tupi ir laukia, kol galiausiai žūva iš bado ir šalčio, tad lesinimas yra rizikingas ir atsakingas užsiėmimas. 

Miesto lesyklą pakabinta ant palangės ar netoli namo augančiame medyje dažniausiai lankys didžiosios, mėlynosios zyles, žvirbliai, žaliukės, balandžiai. Taip pat, kurių lesyklos yra račiau parko, ar miesto pakraščio gali sulaukti lesykloje apsilankant didžiojo genio, geltonųjų startų, juodagalvių sniegenų. Lesyklose lankosi apie 12 – 15 paukščių rūšių.  Paukščiams lesyklas tikslinga būtų pripildyti saulėgrąžų, avižinių, kviečių, miežių , kruopų, pakabinti nesūdytų lašinių, patrupinti batono, kurį prieš duodant paukščiams galima apšlakstyti šlakeliu saulėgrąžų aliejaus. Į lesyklas galima pilti džiovintas razinas, smulkintus žemės riešutus, varškę. Baikštesniems paukščiams galima įrengti lesyklas ant nuvalytos nuo sniego žemės plotelio į kur geriausią berti grūdus, pelus saulėgrąžas, virtas bulves, supjaustytus obuolius tokio tipo lesyklas dažniau lankys atvirų vietų paukščiai, kaip kurapkos, čimčiakai. Netoli lesyklos pravartu būtų įrengti iš šakų, slėptuvę paukščiams nuo žvarbaus vėjo ir plėšrūnų.

Neskubėkite išmesti pasenusių ar pardėjusių pūti obuolių, jie puikiai tiks smilginiams strazdams ir svirbeliams. Juos geriausiai prismaigstyti ant medžio šakų.

Nepamirškit ir žiemoti likusių vandens paukščių. Šiuo metu, užšąlant sekliems vandens telkiniams, pakrantėms, kur lengva rasti vandens augalų, jiems vis sunkiau sekasi susirasti lesalo. Antis ir gulbes galima lesinti batonu, balta duona, įvairiais grūdais, javų dribsniais.  Gulbės gerai lesa ir tarkuotas morkas, obuolius, raudonuosius burokėlius, kopūstus sumaišytus su grūdais. Tokį pašarą galima berti, jei negilu, į vandenį, gulbės ir antys tokį pašarą lengvai pasiims panardinusios galvas po vandeniu.