Apie draugiją
Išgelbėto sužeisto Jūrinio erelio paleidimas į laisvę
2006 m. liepos 10 d. Kėdainių rajone Nociūnų kaime rastas sužeistas jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla). Vietinių gyventojų teigimu, paukštis susižalojo skrydžio metu atsitrenkęs į aukštos įtampos elektros laidus.
Rastas erelis buvo žieduotas spalvotais žiedais. Pagal tarptautinį projektą tokiais žiedais Europoje ženklinami jūrinių erelių jaunikliai lizduose. Žiedų numeriai bylojo, kad šį jūrinio erelio jauniklį šių metų birželio mėnesį vykdydamas „Gamtosaugos projektų vystymo fondo“ (GPVF) vykdomą jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje sužiedavo Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius. Jo teigimu, takart Kėdainių rajono Šėtos girininkijos miške, įlipęs į 20 m aukštyje, drebulėje sukrautą lizdą ornitologas sužiedavo net tris dar neskraidančius erelių jauniklius. Liepos pradžioje jaunikliai išskrido iš lizdo. Jauniausiam iš jų vienas pirmųjų skrydžių baigėsi rimta trauma. Jei ne žmonių pagalba, nuo sužalojimų paukštis būtų žuvęs.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) darbuotojai sužeistą erelį pristatė į Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių, kur jam buvo diagnozuotas kairės kojos blauzdos kaulų lūžis. Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje vet. gyd. Juozas Kvalkauskas operavo lūžusią galūnę. Lūžę kaulai buvo sujungti panaudojant plieninį strypą ir įtvarą. Paukštis buvo apgyvendintas specialiai jam paruoštame bokse LVA stambių gyvulių klinikose. Po beveik dviejų mėnesių gydymo ir reabilitacinio laikotarpio, kurių metu erelis buvo sočiai lesinamas paukštiena ir žuvimi, jo koja sugijo ir nuspręsta paukštį paleisti į laisvę. Ornitologai nustatė, kad šis paukštis – patelė.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai kartu su LGGD darbuotojais paleido šį paukštį atgal į laisvę prie Raseinių raj. Paupio žuvininkystės ūkio tvenkinių rugsėjo 5d. antradienį, 12 val. Čia gausu rudenį migruojančių jūrinių erelių, mat tvenkiniuse daug vandens paukščių ir žuvies – pagrindinio erelių maisto. Be to, teritorija gerai saugoma nuo nepageidautinų lankytojų, ir kas labai svarbu – palankus žuvininkystės ūkio darbuotojų požiūris į saugomas paukščių rūšis. Prie tvenkinių yra Blinstrubiškių miškas – Natura 2000 teritorija. Tai viena iš trijų Lietuvoje išskirtų vietų šių paukščių apsaugai.
Tai ne pirmas jūrinių erelių gelbėjimo atvejis GPVF vykdomame jūrinių erelių apsaugos projekte Lietuvoje. 2003 m. LGGD darbuotojai išgelbėjo į brakonierių spąstus įkliuviusį erelį. Šis paukštis išgyveno, tačiau jam teko amputuoti kojos pėda ir dabar jį galima išvysti Lietuvos zoologijos sode. Ornitologų pastangomis, 2004 m. prie Kauno marių buvo išgelbėtas kartu su lizdu iškritęs jauniklis, o 2005 m. Pajūrio regioniniame parke (Klaipėdos r.) atgal į lizdą buvo įkeltas iš lizdo iškritęs ir į vietinių gyventojų rankas patekęs erelio jauniklis.
Erelis prie žuvininkystės tvenkinių
Erelis paleidžiamas iš ornitologų rankų
Jūrinių erelių ištiestų sparnų ilgis gali siekti 240 cm
Pakilimas nuo žemės
Erelio skrydis laisvėje
Jūrinių erelių ištiestų sparnų ilgis gali siekti 240 cm
Pakilimas nuo žemės
Erelio skrydis laisvėje
