Ieškome savanorių lesinti žiemojančius vandens paukščius Kaune.
Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gyvūnų globos draugija laukia savanorių, kurie galėtų padėti lesinti žiemojančias gulbes Kauno miesto teritorijoje esančiuose neužšalusiuose vandens telkiniuose.
Gulbės nebylės yra vieni iš tų paukščių, kurie rudenį ir net žiemą neskuba palikti gimtųjų vandenų ir dažnai žiemojimo vietas pasirenka kuo arčiau. Lietuvoje gulbės nebylės dažniausiai susirenka į kelias stambesniais žiemojimo vietas - vien tik Kauno mieste Nemuno upėje neužšalusioje jo dalyje prie HE ir žemiau, bei kituose Nemuno vietose šiuo metu telkiasi šimtai išalkusių gulbių, ančių, laukių. Ir jiems jau reikalinga žmonių pagalba – papildomas reguliarus lesinimas.
Be žmonių pagalbos prie Kauno HE žiemojantiems paukščiams gresia bado mirtis

Dar 1936 T. Ivanauskas savo knygoje „Lietuvos paukščiai“ rašė: “Gulbė nebylė nėra linkusi keliauti, ir rudenį užtraukia savo kelionės pradžią, kiek tik gali. Kol tik yra neužšalęs vanduo, gulbės ir laikosi jame iki paskutinės dienos, todėl ir mūsų krašte neretai pamatysi jų žiemą. Tuo nenoru keliauti jos kartais užtraukia sau pavojų, nes, staiga užėjus dideliems šalčiams, jos neberanda maisto ir vargingai miršta badu.“
LGGD kreipimasis į Europos Parlamento narius iš Lietuvos
Lietuvos gyvūnų globos draugijos vardu prašome Jūsų pagalbos, siekiant sustabdyti tūkstančių arklių kančias, kurias jie kasmet patiria Europoje, kai yra ilgus nuotolius vežami į skerdyklas.
Kasmet Europoje prastomis sąlygomis yra pervežami 100 000 arklių – ilgiausiose kelionėse, vasaros karštyje ir žiemos šaltyje, dažnai be poilsio, maisto ar vandens. Šiuo metu galiojantys įstatymai – ES Tarybos Reglamentas (ET) 1/2005, turi rimtų trūkumų ir, kadangi kai kurios šalys narės nesistengia jį griežtai taikyti, arkliai patiria išsekimą, sužalojimus, skausmą ir stresą.
Kasmet Europoje prastomis sąlygomis yra pervežami 100 000 arklių – ilgiausiose kelionėse, vasaros karštyje ir žiemos šaltyje, dažnai be poilsio, maisto ar vandens. Šiuo metu galiojantys įstatymai – ES Tarybos Reglamentas (ET) 1/2005, turi rimtų trūkumų ir, kadangi kai kurios šalys narės nesistengia jį griežtai taikyti, arkliai patiria išsekimą, sužalojimus, skausmą ir stresą.
Kreipimasis į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą
Lietuvos gyvūnų globos draugija drauge su dvylika kitų gyvūnų globa ir gerove besirūpinančių organizacijų ragina Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius pakeisti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, padidinant atsakomybę nuo vienerių iki ketverių metų, perkvalifikuojant žiaurų elgesį su gyvūnais iš lengvo į apysunkį nusikaltimą.
Gyva žuvis dar nereiškia, kad tai gera žuvis (nuotraukos)
Prieš didžiąsias metų pabaigos šventes, išaugus šviežios ir gyvos žuvies poreikiui, didesniame prekybos centre ar turgavietėje, kur parduodamos gyvos žuvys galime išvysti liūdną vaizdą. Žuvies laikymo talpyklos dažnai būna iki pat viršaus prigrūstos dūstančių leisgyvių karpių, karosų, upėtakių, amūrų ar kitų rūšių žuvų tarp kurių pilvais į viršų plaukioja jau negyvos, neištvėrę kelionės iki parduotuvės, vandens temperatūros šuolių ar deguonies bado talpyklos vandenyje žuvys. Tarp jų nemažai žaizdotų, netekusių žvynų, pelekų žuvų.
Cirko gyvūnų visas gyvenimas - rašomojo stalo dydžio narve (nuotraukos)
Neseniai spaudoje nuskambėjo istorija apie nežmonišką elgesį su šuneliu numestu nuo tilto. Bet ne ką barbariškesni veiksmai vyksta visų žiūrovų akivaizdoje – šiuo metu Lietuvoje gastroliuojančiame gyvūnų cirke.
Liūto narvas toks žemas, kad jis net negali atsisėsti jame
Pasaulinė gyvūnų globos diena - 2009
Šį sekmadienį, spalio 4-ąją, yra minima Pasaulinė gyvūnų globos, Šv. Pranciškaus diena. Šiais metais Pasaulinė gyvūnų globos draugija visus ragina atkreipti dėmesį į globaliai opią problemą - valkataujančius, beglobius, benamius šunis ir kates. Jų duomenimis pasaulyje yra apie 500 milijonų šunų, tiek pat kačių, o maždaug 75% iš jų - valkataujantys.





